Santuoka

„Vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ (Mk 10, 7-9)

Šventasis Raštas prasideda vyro ir moters sukūrimu pagal Dievo paveikslą ir panašumą ir baigiasi „Avinėlio vestuvių“ (Apr 19, 9) vizija. Ir vienur, ir kitur Šventasis Raštas kalba apie santuoką ir jos „slėpinį“, apie jos įsteigimą ir Dievo jai teikiamą prasmę, apie jos kilmę ir tikslą, įvairius jos įgyvendinimo būdus per visą išganymo istoriją, apie nuodėmės sukeltus jos sunkumus ir jos atnaujinimą „Viešpatyje“ (1 Kor 7, 39), naujoje Kristaus ir Bažnyčios Sandoroje.

Glaudi santuokinio gyvenimo ir meilės bendruomenė yra Kūrėjo įsteigta ir apdovanota savais įstatymais […].„Pats Dievas yra įkūręs santuoką.“ Pašaukimas santuokai yra įrašytas pačioje iš Kūrėjo rankų išėjusių vyro ir moters prigimtyje. Santuoka nėra grynai žmonių išrasta institucija, nors per daugelį amžių skirtingose kultūrose, visuomeninėse struktūrose ir dvasinėse sanklodose labai įvairavo. Ši įvairovė neturi palikti užmarštyje bendrų ir pastovių santuokos bruožų. Nors šios institucijos kilnumas ne visur vienodai aiškiai matomas, vis dėlto visose kultūrose daugiau ar mažiau suvokiama santuokinio ryšio didybė, nes „asmens ir žmonių visuomenės apskritai bei krikščionių bendrijos gerovė glaudžiai susijusi su santuokinės ir šeimos bendruomenės klestėjimu“. Dievas, sukūręs žmogų iš meilės, pašaukė jį meilei, kuri yra pagrindinis ir įgimtas kiekvieno žmogaus pašaukimas. Juk žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, o „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8. 16). Kadangi Dievas sukūrė vyrą ir moterį, jų tarpusavio meilė yra absoliučios ir nesibaigiančios Dievo meilės žmogui atvaizdas. Kūrėjo akyse ta meilė gera, labai gera. Dievo laiminama santuokinė meilė yra skirta būti vaisinga ir tarnauti bendram tikslui palaikyti kūriniją: „Dievas juos palaimino tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!’“ (Pr 1, 28).

Santuokos Sakramentas įvyksta Dievo ir Bažnyčios akivaizdoje, vyrui ir moteriai tariant priesaiką, kurią priima Dievas ir kuri įgyvendinama fiziniu poros susivienijimu. Kadangi pats Dievas suriša santuoką, ji yra nenutraukiama iki vieno iš sutuoktinių mirties.

Santuokos sakramentą vyras ir moteris teikia vienas kitam. Kunigas meldžia Dievo palaiminimo sutuoktinių porai ir yra liudytojas, kad santuoka sudaryta pagal nustatytas sąlygas ir kad buvo duota tinkama ir vieša priesaika. Santuokos apeigose dalyvaujantis kunigas (arba diakonas) Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir jiems suteikia Bažnyčios palaiminimą. Bažnyčios atstovo (taip pat liudytojų) buvimas santuokos metu akivaizdžiai parodo, kad ji yra bažnytinio gyvenimo tikrovė. Santuoka įvyksta tik tada, kai yra santuokinis sutikimas, taigi jei vyras ir moteris laisva valia, be baimės ir prievartos nori susituokti ir jų santuokai nėra jokių natūralių ar bažnytinių kliūčių.

Santuokinį ryšį įtvirtino pats Dievas, tad sudaryta ir įvykdyta pakrikštytųjų santuoka niekada negali būti panaikinta. Šis ryšys, kilęs iš laisvo žmogiško susituokiančiųjų akto ir įvykdytos santuokos, nuo tada yra nebeatšaukiama tikrovė ir duoda pradžią sąjungai, kurią laiduoja Dievo ištikimybė. Bažnyčia neturi galios priešintis tokiai dieviškosios išminties nustatytai tvarkai.

Jungtuvės paprastai turi būti viešos. Jaunikis ir nuotaka yra klausiami ar tuokiasi savo noru. Jaunieji vienas kitam pažada: „… prisiekiu visada būti tau ištikimas (-a): kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims“, ir duoda vienas kitam įžadą: „… visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Tepadeda man Dievas“. Tada kunigas pašventina žiedus ir jaunieji pasikeičia žiedais. (Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą ir „Youcat“)

Santuokos sakramento sudarymas yra labai rimtas ir atsakingas gyvenimo žingsnis, kadangi prisiekiama gerbti, mylėti ir rūpintis vienas kitu visą gyvenimą, todėl Katalikų Bažnyčia atsakingai žiūri į visą pasiruošimo santuokai procesą ir to paties prašo iš planuojančių susituokti. Tai pirmiausia susiję su laiko skyrimu pasiruošti santuokai dvasiškai, tačiau taip pat skirti pakankamą dėmesį ir laiką visų reikalingų formalumų sutvarkymui (Krikšto, laisvo stovio pažymėjimai, Sutvirtinimo pažymėjimas, pasiruošimo Santuokai kursai, priešsantuokinė anketa ir kt.). Jeigu planuojate sudaryti Santuokos sakramentą, būtinai kreipkitės į bažnyčios, kur planuojate tuoktis kleboną mažiausiai penkis mėnesius iki planuojamos santuokos datos.