Aušros vartai
Marijos, Gailestingumo motinos, vaidmuo:
Vilniaus miesto gyventojai, saugodamiesi nuo priešų antpuolių, LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro įsakymu 1503 m. pradėjo statyti Vilniaus gynybinę sieną. Manoma, kad vyskupo pašventintas kertinis akmuo padėtas kaip tik vartų, vėliau pavadintų Aušros Vartais, vietoje. Ilgainiui jie pasipuošė dviem paveikslais: iš vidinės pusės – Švč. Mergelės Marijos, o iš išorinės – Jėzaus, Pasaulio Išganytojo, kad Jis lydėtų visus iškeliaujančius ir atvykstančius, o Mergelė Marija savo motiniškame glėbyje glaustų visus pasiliekančiuosius mieste. Paveiksle pavaizduota Marija buvo tikra Aušros ir Vilties žvaigždė, ypač negandų, priespaudos ir okupacijos metais. Užuovėją prie jos rasdavo ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai, graikų apeigų katalikai. 1626 m. atsikėlę karmelitai ėmė statydintis vienuolyną ir bažnyčią, skirtą ordino atnaujintojai šv. Teresei Avilietei, taip pat ir rūpintis Aušros Vartų paveikslu – jam pastatė koplyčią, rengė pamaldas. 1927 m. paveikslą vainikavus popiežiaus Pijaus XI palaimintomis karūnomis, jam suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Seseriai Faustinai, priklausiusiai Gailestingumo Dievo Motinos vienuolijai, Aušros Vartai buvo ypač brangūs. Kaip tik Aušros Vartuose 1935 m. per Atvelykį, baigiant jubiliejinius Pasaulio atpirkimo metus, Gailestingojo Jėzaus paveikslas, pačios Faustinos iš vakaro papuoštas žolynų vainikais, buvo pirmą kartą išstatytas kaip iliustracija kun. M. Sopočkos pamokslui apie Dievo gailestingumą.
Šv. Jonas Paulius II savo enciklikoje „ Dives in Misericordia“ rašė: „Marija yra drauge toji, kuri ypatingai ir išskirtinai – kaip niekas kitas – patyrė gailestingumą. […] Niekas taip artimai, kaip Nukryžiuotojo Motina, nepatyrė kryžiaus slėpinio – to sukrečiančio įvykio, kai transcendentinis Dievo teisingumas susitiko su meile, to bučinio, kurį gailestingumas padovanojo teisingumui. Niekas taip, kaip Marija, neaprėpė širdimi to slėpinio, to tikrai dieviškojo atpirkimo, kuris įvyko ant Kalvarijos Sūnaus mirtimi drauge su jos motiniškos širdies auka ir su jos paskutiniu fiat. Marijai geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys.“