Ligonių patepimas

„Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista“ (Jok 5, 14–15).

Ligonių patepimo sakramentas suteikia ypatingą malonę krikščioniui, kurį slegia sunki liga ar senatvė.

„Šventuoju ligonių patepimu ir kunigų maldomis visa Bažnyčia sergančiuosius paveda kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad palengvintų jiems kančias ir juos gelbėtų; ji net ragina juos savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir šitaip prisidėti prie Dievo tautos gerovės.“

Tinkamas metas Šventajam patepimui priimti tikrai esti atėjęs, kai tikintysis dėl ligos ar senatvės atsiduria mirties pavojuje. Jeigu ligonis, gavęs Patepimą, pasveiksta, jis gali vėl gauti šį sakramentą iš naujo sunkiai susirgęs. Tos pačios ligos metu sakramentas gali būti pakartotas ligai pasunkėjus. Tinka priimti Ligonių patepimą ir prieš sunkią operaciją. Taip turi elgtis ir pagyvenę asmenys jų jėgoms silpstant. Ligonių patepimo sakramentą gali teikti vien kunigai ir vyskupai; sakramento apeigose jie vartoja vyskupo, o jeigu reikia, ir paties teikėjo pašventintą aliejų.

Esminė šio sakramento apeiga yra ligonio kaktos ir rankų patepimas; jį palydi sakramentą teikiančio kunigo malda, kuria prašoma ypatingos šio sakramento malonės. Ligonių patepimo sakramento ypatingos malonės vaisiai yra:

• ligonio suvienijimas su Kristaus kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui;
• paguoda, ramybė ir drąsa krikščioniškai iškęsti ligos ar senatvės kentėjimus;
• nuodėmių atleidimas, jei ligonis jo negalėjo gauti Atgailos sakramentu;
• sveikatos atgavimas, jeigu tai naudinga sielos išganymui;
• parengimas pereiti į amžinąjį gyvenimą.

Dėl ligonių patepimo reikia kreiptis į vieną iš kunigų ir susitarti dėl laiko. Svarbu pasistengti neatidėlioti ligonio patepimo iki paskutinės akimirkos, kai ligonis jau merdi ar yra be sąmonės, kad ligonis galėtų sąmoningai priimti šį sakramentą. Jeigu ligonis yra mirties pavojuje, į kunigą reikia kreiptis nedelsiant.

(Pagal Katalikų Bažnyčios Katekizmą)