Dievo Gailestingumo valanda



Gailestingumas 3

Šią valandą, – pažadėjo Jėzus, –  išmelsi visko sau ir kitiems, šią valandą malonė įvyko visam pasauliui – gailestingumas nugalėjo teisingumą (Dien.,1572).

1937 m. spalio mėn. Krokuvoje Jėzus nurodė ses. Faustinai ypatingai gerbti Jo mirties valandą, kurią Jis pavadino didelio gailestingumo valanda visam pasauliui.

„Kai tik išgirsi, kad laikrodis muša trečią valandą, visa pasinerk į mano gailestingumą, jį šlovindama ir garbindama; šaukis jo visagalybės visam pasauliui, o ypač vargšams nusidėjėliams, nes tą akimirką jis buvo plačiai atvertas kiekvienai sielai. […] Stenkis šią valandą, – ragino Jėzus ses. Faustiną, – jei leis sąlygos, eiti Kryžiaus kelią. Jeigu negali eiti Kryžiaus kelio, tai bent trumpam užeik į koplyčią ir pagarbink gailestingumo kupiną mano širdį Švenčiausiame Sakramente; jei negali užeiti į koplyčią, nors trumpam panirk į maldą ten, kur esi. ( Dien., 1572). Nors trumpą akimirką gilinkis į mano kančią, ypač į mano apleistumą mirties akimirką.  (Dien., 1320).

Šią valandą, – pažadėjo Jėzus, – gali visko išmelsti sau ir kitiems, šią valandą malonė įvyko visam pasauliui – gailestingumas nugalėjo teisingumą. […] Mane degina gailestingumo liepsnos ir aš noriu jas išlieti ant žmonių. […] Juo išprašysi visko, jeigu tai, ko prašai, atitiks mano valią“ (Dien., 1572, 50, 1731).

Gailestingumo šventovėje kasdien 15.00 val. kalbamas Gailestingumo vainikėlis, Gailestingumo litanija ir Viešpaties Gailestingumą šlovinanti šv. Faustinos malda, prašant Jėzaus perkeisti mūsų širdis.

Arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad tai viena iš keleto maldų, perduotų ir tiesiogiai padiktuotų iš Dangaus paties Viešpaties. Kalbant Gailestingumo vainikėlį giliai meldžiamasi apmąstant Kristaus auką, lyg būtų sudabartinama tai, kas vyksta kaskart kunigams aukojant šv. Mišias. 

Šventoji Faustina savo „Dienoraštyje“ Gailestingumo vainikėlį išskiria ir kaip ypatingą dvasinę pagalbą mirštantiesiems: „…Kas tik jį kalbės, patirs didelį gailestingumą mirties valandą. Kunigas duos (jį) nusidėjėliams kaip paskutinį gelbėjimosi ratą; nors būtų labiausiai užkietėjęs nusidėjėlis, jei tik kartą sukalbės šį Vainikėlį, patirs malonę iš begalinio mano gailestingumo.“ (Dien., 687).