Dievo Gailestingumas medijoje

Bernardinai.lt: Apie Dievo Gailestingumo sekmadienį, kurį švenčia visas pasaulis

Dievo Gailestingumo sekmadienis

Dievo Gailestingumo sekmadienis per Atvelykį švęsti pradėtas 2000 metais, kai tam pakvietė popiežius šv. Jonas Paulius II, atsiliepdamas į Vilniuje gyvenusiai šv. Faustinai išsakytą Jėzaus norą pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų švęsti Dievo Gailestingumo šventę.

Bernardinai.lt: Vieta, kurioje Jėzus šv. Faustinai padiktavo maldą, išliko iki šių dienų

Jėzaus žodžiai, iš Vilniaus pasklidę po visą pasaulį

O tą padaryti (ir su Dievo Gailestingumo vainikėliu „susipažinti“ iš arčiau) yra puiki galimybė kaip tik šiuo metu – šiandien ir rytoj Vilniuje vyksta Dievo Gailestingumo šventė, kurią organizuoja Vilniaus piligrimų centras ir Dievo Gailestingumo šventovė.

Bernardinai.lt: Šv. Faustinai apsireiškęs Jėzus atskleidžia 17 tiesų apie Gailestingumą

Apie Dievo Gailestingumą. 17 tiesų, kurias Jėzus atskleidė šv. Faustinai

Nuo 1931 m. F. Kovalska patyrė Jėzaus apsireiškimus, kuriuos vėliau užfiksavo savo dienoraštyje, skirtame dieviškojo Gailestingumo trokštančiam pasauliui. Benediktas XVI yra sakęs: „<…> Gailestingumas – kaip Dievo galia, kaip dieviškoji riba prieš pasaulio blogį.“

Bernardinai.lt: Sklindant Dievo Gailestingumo pamaldumui, Vilnius nelieka nuošalyje

Vilnius – Dievo Gailestingumo žinios skleidėjas

Pasaulyje išgarsėjęs Gailestingojo Jėzaus paveikslas pagal vienuolės Faustinos viziją 1934 m. buvo nutapytas Vilniuje ir, kelis dešimtmečius slapstytas įvairiose Vilniaus ir Baltarusijos bažnyčiose, galiausiai 2005 m. buvo perkeltas į Dievo Gailestingumo šventovę.

Bernardinai.lt: Kodėl vyskupai 2011-uosius paskelbė Dievo Gailestingumo metais?

Kard. Audrys Juozas Bačkis. Išgirskite ir apmąstykite gailestingumo žinią

Šiuo laišku norėčiau paaiškinti, kodėl metams suteikėme tokį titulą ir kokiu būdu esame raginami juos išgyventi. Dievo gailestingumas nuo amžių beldžiasi į žmogaus širdį, sužeistą nuodėmės, slegiamą kančios, nevilties ir baimės.

Šv. ses. M. Faustina Kowalska „Dienoraštis: Dievo gailestingumas mano sieloje“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2014 m.

Vienos žymiausių praeito amžiaus lenkų kilmės katalikų mistikės šv. Faustinos Kovalskos dienoraštis – autentiškas krikščioniškosios kultūros dokumentas, savo originalumu, gyvumu ir tikėjimo aistra pranokstantis dogmatinio religingumo ribas. Dienoraštyje, kurio nemaža dalis parašyta Vilniuje, mistinio bendravimo su Dievu patirtys, praskleidžiančios dangaus uždangas ir perduodančios pasauliui autorės gyvai išgyventą Dievo gailestingumo žinią.

„Šventosios sesers Faustinos laiškai“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2015 m.

Šv. ses. Faustinos Kovalskos Laiškai tęsia Dienoraščiu pradėtą lietuvių skaitytojų pažintį su viena žymiausių katalikų mistikių. Laiškuose iškyla dvasinis šventosios portretas, atskleidžiama kasdienio gyvenimo vienuolyne atmosfera ir aplinkybės, kuriomis šv. Faustina siekė savo misijos − Dievo gailestingumo kulto įtvirtinimo.

Ewa K. Czaczkowska „Sesuo Faustina: šventosios biografija“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2016 m.

Išsamioje šv. Faustinos, Dievo Gailestingumo apaštalės, biografijoje kruopščiai dokumentuojamas negausių išorinių įvykių nužymėtas vienuolinis šventosios gyvenimas, jis papildomas amžininkų atsiminimais, susiejamas su istoriniais įvykiais, to meto visuomeninio ir socialinio gyvenimo aplinkybėmis. Paraleliai atkuriamas daug intensyvesnis vidinis šv. Faustinos gyvenimas, pilnas kančios, abejonių, tačiau ir didelių, įstabių išgyvenimų, kurie subrandino šv. Faustiną kaip vienuolę ir mistikę ir paruošė ją misijai – skelbti pasauliui Dievo Gailestingumą.

Patrice Chocholski „15 maldos dienų su seserimi Faustina“

Knygoje dėstomos pagrindinės lenkų kilmės katalikų mistikės šv. Faustinos Kowalskos dienoraščio mintys, atskleidžiančios jos mistinio bendradarbiavimo su Dievu patirtį ir perteikiančios jos išgyventą Dievo gailestingumą. Analizuojamos ir kitos temos: santykis su blogiu ir jo ideologija, istoriniai, socialiniai bei politiniai klausimai.

Pal. kun. Mykolas Sopočka „Meilės ir gailestingumo kelias. Kryžiaus kelio mąstymai“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2008 m.

Sekant garbingojo Dievo tarno Mykolo Sopočkos mintimis ir žodžiais, kviečiama eiti Kristaus kančių pėdsakais, stoti priešais Jo kančios ir mirties slėpinį, melsti Dievo gailestingumo mums ir visam pasauliui.

Pal. kun. Mykolas Sopočka „Tavo gailestingumu pasitikiu. Mintys kiekvienai dienai“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2008 m.

Knygoje pateiktos mintys kiekvienai metų dienai padės šių laikų žmogui keliauti per gyvenimą meilės ir gailestingumo keliu į susitikimą su Jėzumi, nes Jo gailestingumas yra beribis.

Ses. Helena Majevska „Dienoraštis“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2020 m.

Ses. Helenos misija – tęsti ir papildyti ses. Faustinos Kovalskos darbą. 1941 m. rugpjūčio 22 d. savo dienoraštyje ji rašo: „Duodamas man panašių malonių, kokių buvo gavusi a. a. ses. Faustina, Viešpats Dievas naudoja mane kaip pagalbinį įrankį, kuris kartu su gailestingumo tėvu (kun. Mykolu Sopočka) turi padėti tai, kuri vadovaus naujai steigiamai gailestingumo vienuolijai.“

Jorge Mario Bergoglio, popiežius Pranciškus „Dievo vardas – Gailestingumas“. „Baltų lankų“ leidyba, 2016 m.

„Gailestingumas yra pirmoji Dievo savybė. Tai Dievo vardas. Nėra padėties be išeities, mes nesame pasmerkti paskęsti lakiajame smėlyje.” Paprastais ir tiesiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipiasi į visus planetos vyrus bei moteris, šitaip pradėdamas nuoširdų ir asmenišką dialogą. Pagrindinė, popiežiui labiausiai rūpinti tema – gailestingumas. Ji visada buvo jo liudijimo, o dabar ir pontifikato, atspirties taškas.

• „Dievo vardas – gailestingumas“: popiežiaus Pranciškaus knygos pristatymas
• „Dievo vardas – gailestingumas“: keletas knygos ištraukų
• Donatas Puslys apžvelgia popiežiaus Pranciškaus knygą „Dievo vardas – Gailestingumas“

Kard. Walter Kasper „Gailestingumas: pamatinė Evangelijos sąvoka ir krikščioniškojo gyvenimo raktas“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2016 m.

Knygoje sujungiant teologinę ir dvasinę refleksiją ir įvairius pastoracinius bei socialinius klausimus apmąstomas Dievo gailestingumas. Be jo, teigia kardinolas Walteris Kasperis, neįmanoma suprasti krikščionybės ir gyventi krikščioniškai.

• Kun. Mindaugas Ragaišis: „Kard. W. Kasperio knyga apie gailestingumą – itin aktuali“

Pal. kun. Mykolas Sopočka „Jo Gailestingumas amžinas: mąstymai apie Dievo Gailestingumą“. Katalikų pasaulio leidiniai, 2008 m.

Žmogus, „kūrinijos vainikas“, yra tik dulkė prieš Dievo didybę ir didingumą. Tačiau stebina jo troškimas susitikti su Kūrėju. O ar galima įveikti tą didžiulę prarają tarp žmogaus silpnumo ir Dievo šventumo? Atsakymą rasite žvelgdami į Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Tai pats Dievas, eidamas pasitikti žmogaus, įveikia tą prarają. Ši tiesa labai giliai paliečia žmogaus širdį, tačiau ne visada ją įsisamoniname ir jai pasiduodame. Ją ypač stipriai išgyveno kun. Mykolas Sopočka, kuris savo svarstymuose dažnai pabrėždavo, kad Dievas nori susitikti su mumis jei leidžiame Jėzui veikti mumyse, patiriame Jo gailestingumą. Savo penitentės šv. sesers Faustinos Kovalskos apreiškimų įkvėptas, o drauge matydamas daugelį gailestingos Dievos globos ženklų savo gyvenime, jis tapo ištikimu šios tiesos skelbėju.

• Ištraukos iš kun. Sopočko knygos „Jo Gailestingumas amžinas“

Michał Kondrat „Meilė ir gailestingumas“ („Miłosc i miłosierdzie“). Kondrat Media (Lenkija), 2019 m.

Atkuriamosios dokumentikos filmas „Meilė ir gailestingumas“ leidžia iš arčiau pažinti seserį Šv. Faustiną Kowalską, lenkų vienuolę, mistikę ir aiškiaregę. 2019 m. sausį Lenkijos moterų konfederacija ją paskelbė Lenkijos šimtmečio moterimi. Filmas atskleidžia iki šiol nežinotus istorijos faktus ir asmenis, kurie padėjo paplisti neįprastam Dievo gailestingumo kultui.

• Atkuriamosios dokumentikos filmo „Meilė ir gailestingumas“ pristatymas
• Atkuriamosios dokumentikos filmas „Meilė ir gailestingumas“: Petro Mackelos recenzija

Daniel diSilva „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“ („The Original Image of Divine Mercy“). Springtime Productions (JAV), 2016 m.

Naujame dokumentiniame filme pasakojama sudėtinga pirmojo Dievo gailestingumo paveikslo istorija. 1934 metais, pačiam Jėzui paprašius, sesuo Faustina ir jos nuodėmklausys Mykolas Sopočka, padedant dailininkui, ėmėsi darbo ant drobės pavaizduoti Faustinos mistinius Gailestingojo Jėzaus regėjimus. Kas vėliau nutiko paveikslui, kur jis buvo slepiamas sovietų okupacijos metu, kas jį pargabeno į Vilnių, kodėl jis toks svarbus kiekvienam tikinčiajam, koks yra tikėjimo ir meno santykis, šioje kino juostoje pasakoja tuometinių įvykių liudininkai, dvasininkai, menotyrininkai, istorikai ir menininkai.

• Danielio DiSilvos dokumentinis filmas „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas“: interviu su kūrėjais

Aleksas Matvejevas “Pasitikiu Tavimi”. Vilniaus medija, 2015 m.

Dokumentinis filmas apie unikalų Gailestingojo Jėzaus paveikslą, nutapytą pagal šventosios Faustinos regėjimus. Šio meno kūrinio istorija atskleidžia sudėtingas XX-ojo amžiaus Vilniaus realijas ir dviejų tautų, lietuvių ir lenkų, permainingus santykius. Filmas buvo kuriamas ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, todėl žiūrovas gali išvysti vietas, susijusias su šventąja Faustina ir palaimintuoju kunigu Mykolu Sopočka.

• Interviu su dokumentinio filmo „Pasitikiu Tavimi“ kūrėjais Ingrida Laimutyte ir Aleksu Matvejevu

Gailestingumo Šventovės ansamblis. CD „Gailestingumo valanda“. Vilnius, 2020 m.

Muzikinis albumas išleistas Dievo gailestingumo vainikėlio padiktavimo šv. Faustinai 85 metų sukakties proga. Giedamas Dievo gailestingumo vainikėlis, Dievo gailestingumo litanija. Gabijos Adamonytės muzika.

Algirdas Martinaitis. Oratorija „Gailestingumo altorius“. Vilnius, 2007 m.

Oratorija sopranui, mecosopranui, chorui ir instrumentiniam ansambliui pagal šv. Faustynos Kowalskos žodžius. Kūrinys sukurtas Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės prašymu ir pirmąkart atliktas Šv. Kotrynos bažnyčioje 2007 m. balandžio 15-ąją – Dievo Gailestingumo sekmadienį.

Algirdas Martinaitis. „Missa misericordiae“ („Gailestingumo mišios“). Lietuvos muzikų sąjunga, 2012 m.

Valstybinis choras „Vilnius“
Grigališkojo choralo ansamblis „Schola cantorum Vilnensis“
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dirigentas – Povilas Gylys