Gailestingojo Jėzaus seserys

2000 m. pavasarį Gailestingojo Jėzaus seserys sugrįžo į Vilnių - miestą, kur ši vienuolija gimė ir kur pradėjo melsti Dievo Gailestingumo pasauliui. Po penkerių metų kongregacija kreipėsi į Vilniaus arkivyskupą kardinolą Audrį Juozą Bačkį prašydama leisti seserims įkurti čia nuolatinę pastogę. Metropolito sprendimu ja tapo namai, esmingai susiję su Gailestingojo Jėzaus atvaizdo istorija.

...Nedidelis dviaukštis mūrinukas sename sulaukėjusiame sode Rasų gatvėje Vilniuje dar visai neseniai priklausė Vizitiečių bažnyčioje veikusio kalėjimo administracijai. Ilgus metus čia jau niekas nebepriminė šiuose Užupio šlaituose prisiglaudusio vienuoliško gyvenimo židinio. Net žemė, rodos, amžiams sugėrė lengvus sesers Faustinos, skubėjusios į pirmame šio namo aukšte įrengtą dailininko Eugenijaus Kazimirovskio dirbtuvę, žingsnius. Kadangi dailininkas tapydavo paveikslus bažnyčių užsakymu, antrajame namo aukšte gyvenęs kun. M. Sopočka jam ir papasakojo apie regėjimus patiriančią vienuolę bei primygtinį Išganytojo prašymą nutapyti tai, ką ji regi.

2005 m. vasarą buvo minimos sesers Faustinos 100-osios gimimo metinės, o rugsėjo 24 d. keturios Gailestingojo Jėzaus seserys iškilmingai pradėjo savo gyvenimą ten, kur prieš septynis dešimtmečius per šventąją jų pirmtakę regimu ženklu Viešpats jas pašaukė šiam gyvenimui. Koplytėlė Misionierių bažnyčios šlaitų papėdėje, kur pirmosios šį kvietimą išgirdusios merginos į kun. Sopočkos rankas sudėjo būsimos vienuolijos viltis, - netoliese, o toji, kurioje dabar meldžiasi seserys, prisiglaudė buvusioje dailininko Kazimirovskio dirbtuvėje... Apvaizdos keliai dažniausiai skendi miglose. Tačiau kiek įstabių dalykų išvystame, kai tos miglos šiek tiek prasisklaido.