motina

Gailestingumo motina

Vilnius nuo seno traukia piligrimus savo stebuklingu Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslu. Iškelta koplyčioje virš rytinių miesto sienos vartų, nuolankiai nuleidusi galvą tamsioji Madona maloningai žvelgia į jos globojamą Lietuvos sostinę. Prie paveikslo jau beveik 400 metų meldžiasi ir katalikai, ir unitai, ir stačiatikiai. Keturis amžius piligrimai traukia į Vilnių kaip į Gailestingumo miestą, kuriame apie begalinį Dievo Gailestingumą liudija Išganytojo Motinos - Gailestingumo Motinos užtarimu suteikiamos malonės.

Popiežius Jonas Paulius II savo enciklikoje apie Dievo gailestingumą Dives in misericordia taip rašo apie gailestingąją Dievo Motiną:

"Marijai geriausiai pažįstamas dieviškojo gailestingumo slėpinys. Ji žino, kiek tai kainavo, kokia didelė ta kaina. Ta prasme vadiname ją gailestingumo Motina: Gailestingąja Motina ir Dievo gailestingumo Motina, ir kiekvienas iš šiųdviejų titulų turi gilią teologinę prasmę. Jie byloja apie ypatingą jos sielos, visos jos asmenybės gebėjimą – per painius Izraelio, kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos istorijos įvykius įžvelgti, kaip dalijamas gailestingumas „kartų kartoms“ [105] pagal Švenčiausiosios Trejybės amžinąjį sumanymą."

Gailestingumo valanda

1937 m. spalio mėnesį Krokuvoje Jėzus nurodė ses. Faustinai ypatingai gerbti Jo mirties valandą, kurią Jis pavadino didelio gailestingumo valanda visam pasauliui.

Kiekvieną kartą, išgirdusi laikrodį mušant trečią (po pusiaudienio), pasinerk į mano gailestingumą, jį šlovindama bei garbindama; šaukis jo visagalybės visam pasauliui, o ypač – vargšams nusidėjėliams, nes tuo metu jis plačiai atvertas visoms sieloms. [...]

Pasistenk šią valandą, - ragino Jėzus ses. Faustiną, - jei leis sąlygos, eiti Kryžiaus kelią. Jeigu negali eiti Kryžiaus kelio, tai bent trumpam užeik į koplyčią ir pagarbink gailestingumo kupiną mano širdį Švenčiausiame Sakramente; jei negali užeiti į koplyčią, nors trumpam panirk į maldą ten, kur esi.Nors trumpą akimirką gilinkis į mano kančią, ypač į mano apleistumą mirties akimirką.
...
Šią valandą, - pažadėjo Jėzus, - gali visko išmelsti sau ir kitiems, šią valandą malonė įvyko visam pasauliui-gailestingumas nugalėjo teisingumą.
... Mane degina gailestingumo liepsnos ir aš noriu jas išlieti ant žmonių.

Gailestingumo šventė

Trokštu, kad pirmasis sekmadienis po Velykų būtų Gailestingumo šventė, - kalbėjo pirmą kartą ses. Faustinai apsireiškęs Jėzus. Vėliau Jis ne kartą priminė šį savo prašymą.
Pirmasis sekmadienis po Velykų, užbaigiantis Prisikėlimo šventės oktavą, atskleidžia, kaip glaudžiai velykinis Atpirkimo slėpinys susijęs su Dievo Gailestingumo slėpiniu. Juk Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas yra didžiausias gailestingosios Dievo meilės apsireiškimas.
Gailestingumo šventė yra paskutinė galimybė vargšams nusidėjėliams.

Trokštu, - kalbėjo Jėzus, - kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. [...] Nepaisant mano skausmingos kančios, sielos žūsta. Tad aš joms suteikiu paskutinę viltį - savo Gailestingumo šventę. [...] Kas tądien prisiartins prie Gyvybės Versmės, gaus visišką savo kalčių ir bausmių atleidimą. [...] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios, ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. [...] Tegul nė viena siela nebijo prisiartinti prie manęs, net jeigu jos nuodėmės būtų kaip purpuras.Mano gailestingumas yra toks didis, kad per visą amžinybę joks protas, nei žmogaus nei angelo, jo nesuvoks.

Viešpats prašo per šią šventę nuoširdžiai ir su gailesčiu atlikti išpažintį bei priimti Švenčiausiąjį Sakramentą, tuomet sielai bus išlietas visas gailestingumo vandenynas.

Kai tu artiniesi prie Šventosios išpažinties, manojo gailestingumo šaltinio, iš mano širdies ištryškęs kraujas ir vanduo išsilieja į tavo sielą ir ją sutaurina. Kiekvieną kartą, kai atlieki išpažintį, didžiai pasitikėdama visiškai pasinerk į mano gailestingumą, kad aš galėčiau užlieti tavo sielą savo malonės apstybe, [...] Pasakyk žmonėms, kad iš šio gailestingumo šaltinio jie semtųsi tik su pasitikėjimo indu. Jeigu jų pasitikėjimas bus didis, mano dosnumui nebus ribų, nes mano malonės versmės užlieja nuolankiąsias sielas, - sakė Jėzus ses. Faustinai. - Kai Šventojoje Komunijoje aš ateinu į žmonių širdis, mano rankos yra kupinos visokiausių malonių, kurias trokštu atiduoti Žmonėms.

Jokia siela nebus nuteisinta tol, - aiškino Jis, - kol pasitikėdama nesikreips į mano gailestingumą. Štai kodėl pirmasis sekmadienis po Velykų turi būti Gailestingumo šventė, o kunigai turi kalbėti žmonėms apie didį ir neapsakomą mano gailestingumą.